Empatija – tai gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, įsijautimas į jų savijautą, situaciją. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mato, kad jo draugas verkia, pažintinė empatija leidžia suprasti, kad kitas vaikas yra liūdnas ir jį reikia paguosti, o emocinė empatija skatina vaiką verkiančiajam padėti (McDonald Messingeris, 2011).
Empatija svarbi ugdant vaiko socialumą, gerus santykius su aplinkiniais. Darželyje, mokykloje vaikai turi išmokti prisitaikyti tiek prie grupės vaikų, tiek prie naujų suaugusiųjų. Čia jie mokosi tolerancijos, būti paslaugūs, pratinasi elgtis dorai ir sąžiningai kitų atžvilgiu – ugdoma vaikų empatija vienas kitam.
1. Mokome vaikus atpažinti ir įvardinti emocijas (džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, nuostaba, jaudulys, susirūpinimas, gėda,…). Jau 2-3 metų vaikas gali įvardinti, koks tai jausmas.
- Savo kalboje nuolat vartokite emocijų pavadinimus, šeimoje įpraskite, kad į klausimą „Kaip jautiesi?“ reikėtų atsakyti ne „Gerai“ ar „Blogai“, nes tai yra savijautos vertinimas, o „Linksmas“, „Piktas“ ir pan. – jaučiamos emocijos įvardinimas.
- Pasiruoškite emocijų korteles, su paveikslėliais iš žurnalų, šeimos nuotraukų, savo piešiniais. Iš pradžių korteles tiesiog vartykite ir įvardinkite emociją, vėliau žaiskite: įvardinkite jausmą ir klauskite vaiko, kuris tai paveikslėlis, ar atvirkščiai. Turint vienodas kortelių poras galima žaisti atminties žaidimą, kai užverstų kortelių eilėje, ieškome dviejų vienodų. Galima vesti jausmų žodyną (piešinių ar žodžių) ir jį nuolat pildyti.
- Žiūrėdami filmą, vartydami knygelę, žiūrėdami nuotraukas klauskite vaiko, kaip veikėjas jaučiasi ir iš ko galime tai suprasti (veidas, kūnas, elgesys, kalba,…).
- Darykite „Jausmų veidrodį“ – su vaiku veidrodyje atkartokite įvairias emocijas ir jas įvardinkite.
- Vaidinkite įvairias situacijas, emocijas, tinkamą elgesį.
- Vaiko emocijų protrūkio metu įvardinkite kaip jis jaučiasi ir taikykite pavyzdžius iš ankstesnių žaidimų. Tai padės vaikui įtvirtinti išmoktus dalykus.
2. Skatiname vaikų empatiją: jau nuo 4 metų vaiką galime mokyti, kaip reaguoti, esant tam tikroms emocijoms.
- Prie ankstesnių užduočių ir žaidimų pridėkite pokalbius apie tai, dėl ko knygos, filmo ar paveikslėlio veikėjas arba pats vaikas taip jaučiasi ir koks jo ir kitų veikėjų elgesys toje situacijoje būtų tinkamas, kada vaikas pats taip pat jautėsi ir ką darė.
- Skatinkite vaiką išbandyti įvairius vaidmenis: leiskite suvaidinti auklėtoją, tėtį, sesę, gydytoją, kaip jie jaučiasi, ką galvoja?
- Pabrėžkite, kad visi esame skirtingi, ypatingi ir įdomūs savo skirtybėmis, bet nesame dėl to nei geresni, nei blogesni. Mokykite vaikus užjausti ir suprasti žmones, turinčius mažiau galimybių ar negalią, o ne kritikuoti ar vertinti. Gebėjimas pasižiūrėti kito žmogaus akimis skatina toleranciją ir domėjimąsi vieni kitais.
3. Rodome savo pavyzdžiu– patys įvardinkite jaučiamą emociją: „Man liūdna, kai tu manęs neklausai“, „Aš pavargęs, todėl pagulėsiu ir ateisiu su tavimi pažaisti po 15 min.“ ir pan.
Vaikui augant, pokalbiai apie jausmus turėtų gilėti, apimti vis daugiau temų ir situacijų.
Parengė psichologė Donata Lukošienė