Negirdinčių specialus mokymas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Prieš porą šimtmečių Vilniuje pradėti mokyti kurtieji. Šis darbas su pertraukomis buvo tęsiamas, bet turėjo praeiti 133 metai, kad Kaune būtų atidaryta mokykla negirdintiems vaikams.
Kaune dirbo žinomas ausų, nosies, gerklės ligų specialistas profesorius Petras Radzvickas. Jis puoselėjo mintį Kaune atidaryti kurčiųjų mokyklą ir tam reikalui paskyrė 10 tūkstančių litų. Deja, mirtis nutraukė jo kilnų siekį.
1938 m. rugsėjo 15 d. Žmogaus globos draugija atidarė kurčių – nebylių institutą, į kurį buvo priimta 14 berniukų ir 11 mergaičių. Instituto vedėju Švietimo ministerija paskyrė Joną Vajėgą, kuris stažavosi Rygoj ir Berlyne. Pirmąja mokytoja tapo Stefanija Paukštytė.
1939 m. sausio 15 d. Lietuvos kurčių – nebylių globos draugija, kurią įkūrė aklas karo invalidas Pranas Daunys, atidarė profesoriaus Petro Radzvicko vardo kurčių – nebylių institutą. Buvo priimti 25 kurtieji vaikai.
1940 m. abi mokyklos sujungiamos ir atidaromas kurčių – nebylių institutas Marvoje. 1940 m. lapkričio 17 d. įvyko iškilmingas naujos mokyklos atidarymas.
1940/1941 mokslo metais mokykloje buvo 8 klasės. Jose mokėsi 97 mokiniai. Mokslo metai tęsdavosi nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d.
Taip Kaune tylos pasauliui įsižiebė šviesa. Su mokiniais pasišventusiai dirbo seserys vienuolės: Leonija Marija Morkūnaitė, Arkadija Elena Cigasaitė, Elena Pija Žvikaitė, Teofilė Šopytė, mokytojai: M.Striupavičiūtė, P.Petronytė, Vyt.Dubininkas, J.Sendžikas.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Didysis Tėvynės karas. Mokykla Marvoje buvo prie pat Nemuno ir prie pagrindinio kelio, kuriuo iš Vakarų traukė fašistiniai užpuolikai. 1941 m. vokiečių kariuomenės vadovybės raštu siūloma mokyklai iš Marvos išsikelti į kitas patalpas, nes čia numatyta įrengti vokiečių komisaro vasaros rezidenciją. Mokyklai buvo atiduoti du namai Vilijampolėje, Panerių g. 47 ir Panerių g. 55. Dėl maisto stokos ir persikraustymo į kitas patalpas mokslo metai buvo baigti kovo 23 d. Balandžio, gegužės ir birželio mėn. vyko gautų patalpų remontas. Visos mokyklos privalėjo pačios pasirūpinti kuru. Buvo įvesta darbo prievolė. Visiems mūsų mokyklos darbuotojams 1942 m. vasarą teko kirsti medžius Zapyškio miškuose.
1942/1943 mokslo metais mokykla buvo Panerių g. 47. Buvo atskiros klasės berniukams ir mergaitėms, taip pat suorganizuotas „Mažųjų Globos” ratelis. Visi vyresniųjų klasių mokiniai turėjo pasirinkti sau po vieną globotinį iš pirmokų ir jaunesnių klasių.
Nuo 1943 m. balandžio 1 d. mokykla vėl buvo pavadinta Kurčių – Nebylių institutu.
1943 m. vokiečiai mokyklą norėjo uždaryti. Rugpjūčio mėn. vokiečiai užėmė mokyklos pastatą. Rugsėjo mėn. grąžino tik II aukštą. I aukšte įsikūrė geto policija. Tik direktoriaus Jono Vajėgos pastangų dėka mokslas tęsėsi toliau. Pasibaigus mokslo metams mokiniai išvyko į namus, o našlaičiai – į Gelgaudiškio vaikų namus. Artėjo frontas. Direktorius Jonas Vajėga ir mokytojas Jonas Vaičenonis su 10 našlaičių pasitraukė į mišką ir ten pačių įrengtose slėptuvėse apsigyveno. Frontas sustojo per pusantro kilometro nuo slėptuvių. Tokiose pavojingose sąlygose išgyveno 70 dienų.
1944 m. sausio mėn. mokyklai vėl reikėjo keltis į kitas patalpas. Mokyklai paskirtas namas Panerių g. 23. Tai buvo medinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Dar buvo gautas vieno aukšto namukas Panerių/Ariogalos gatvių kampe, mažas sargo namelis kieme ir didelė daržinė su tvartu. Truputį vėliau gautas dar vienas namas bendrabučiui Ariogalos g. 30.
1945 m. pradžioje mokykla buvo pavadinta Kauno kurčiųjų mokykla – internatu.
1945 – 1946 m. mūsų „valdos” buvo Panerių g. 21, 23, 25, Ariogalos g. 28, 30, Linkuvos ir Mažvydo g., namelis netoli Pažaislio ir 8 – 9 ha pagalbinis ūkis Vieškūnuose.
1948/1949 mokslo metais mokykloje jau mokėsi 130 mokiniai.
Greta Pažaislio vienuolyno stovėjo medinis pastatas, kuriame vienuolės įkūrė pradinę mokyklą. Sovietmečiu vienuolynas buvo uždarytas, o mokyklos pastatą valdžia atidavė kurčių vaikų vasaros poilsio stovyklai.
1952/1953 mokslo metais Kauno kurčiųjų mokykla, buvusi Panerių gatvėje, visų mokinių nesutalpino. Todėl dvi klases perkėlė į Pažaislį.
Iki 1953 metų nebuvo diferencijuoto mokymo ir vėliau apkurtę ir neprigirdintys vaikai buvo mokomi kartu su kurčiaisiais.
1953 m. rudenį Kauno kurčiųjų mokykloje – internate buvo sukomplektuota pirmoji kurčiųjų mokymo mūsų respublikos istorijoje neprigirdinčiųjų klasė.
1955 m. Žaliakalnyje, Uosio gatvėje išskiriamas sklypas naujam mokyklos- internato pastatui. 1956 m. pradėta statyti nauja mokykla kurtiesiems.
1960 kovo 5 d. buvo pastatyta nauja mokykla ir pavadinta Kauno prigirdinčiųjų mokykla – internatu.
Pedagogus užgriuvo naujų rūpesčių banga. Pakito mokyklos profilis: kurčiųjų mokykla tapo neprigirdinčiųjų, kito mokymo turinys. Didelis dėmesys buvo skiriamas metodiniam darbui, gerosios darbo patirties skleidimui, dalykinės kvalifikacijos kėlimui.
Tuo metu garsą stiprinančios aparatūros klasėse nebuvo, todėl pamokoms buvo labai reikalingas vaizdumas, taisyklinga tartis. Pagalbinė priemonė – pirštų abėcėlė. Pedagogams reikėjo sukurti mokomosios medžiagos programas. Nebuvo vadovėlių. Juos ėmėsi kurti direktoriaus pavaduotoja Albina Sirgedienė, direktorius Kostas Butautas. Jų sukurti vadovėliai yra mokyklos muziejuje.
Daug kas keitėsi: mokiniai, auklėtojai, vadovai. Sumaniai darbą mokykloje organizavo direktorė Bronė Kondratavičiūtė, Marijana Baublienė, Algirdas Raustys.
Daug pedagogų baigė surdopedagogikos studijas, dalis jų mokosi ir dabar. Mokykloje dirba buvę mokyklos mokiniai – gestų kalbos mokytojai: Vytautas Valiauga, Eglė Neringa Marcinkevičienė,pradinių klasių mokytoja Birutė Kvaselytė, auklėtoja Aldona Kvaselytė, mokytojo padėjėja Deimantė Tamulionytė, Jurgita borovskienė, Renata Saprykina.
Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla išleido į gyvenimą virš 700 jaunuolių. Nemaža dalis iš pastaraisiais metais baigusių mokyklą mokinių mokosi aukštosiose mokyklose.
Mokyklos pedagogai – aukštos kvalifikacijos specialistai. Jie kuria specialiąsias mokomąsias priemones, vadovėlius, iš kurių mokosi visos respublikos klausos sutrikimų turintys mokiniai.
Bendradarbiaujame su Rygos (Latvija), Hradec Kralovo (Čekija), Orebro (Švedija), Eseno (Vokietija), Izmiro (Turkija), Donkasterio (Anglija), Porto (Portugalija) ir kt. sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigomis, su Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklomis ir universitetais.
Dabar mūsų mokyklai vadovauja direktorė Laimutė Gervinskienė.
2005 m. rugpjūčio mėn. 10 dieną Kauno neprigirdinčiųjų internatinės mokyklos pavadinimas pakeistas į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.
2007 m. Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pavadinimas buvo pakeistas į Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.
2010 m. Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pavadinimas vėl pakeistas į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.