Istorija

Istorija

Negirdinčiųjų ir kurčiųjų ugdymas Lietuvoje turi ilgą ir sudėtingą istoriją – nuo 1805 metų, įkūrus pirmąją kurčiųjų mokyklą Vilniuje.

Profesorius Petras Radzvickas (1865-1931) buvo žmogus, kurio poelgis sudarė prielaidą pradėti kurčiųjų ugdymą Kaune. Baigęs medicinos mokslus Rusijoje ilgą laiką ten dirbo, o grįžęs į Lietuvą 1924 m. buvo pakviestas į Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos fakultetą dirbti profesoriumi. Jis vadovavo ausų, nosies ir gerklės ligų katedrai iki savo mirties. Iš savo santaupų jis šelpė medicinos studentus ir 10 tūkst. litų prieš mirtį paliko kurčių-nebylių mokyklai įsteigti.

1938 m. pradžioje rimtai susirūpinta kurčiųjų švietimu. Tuo tikslu daug pasidarbavo vienas veikliausių Aklųjų sąjungos organizatorių – aklas karo invalidas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys. P.Daunio ir kurčiojo aktyvisto P.Makutėno iniciatyva grupė gydytojų, pedagogų ir kitų visuomenės atstovų įsteigė organizaciją, pavadintą Lietuvos kurčių nebylių globos draugija. Ši draugija 1939 m. vasario 24 d. Kaune Archyvo g. 15 atidarė profesoriaus Petro Radzvicko vardo Kurčių – nebylių institutą, į kurį buvo priimti 25 kurtieji vaikai. Jo vedėja buvo sesuo Kotrynietė Leonija, o mokytojoms dirbo dar dvi seserys Kotrynietės.

1938 metais Kaune savo veiklą pradėjo ir kita organizacija – Žmogaus Globos draugija. Jos iniciatoriai ir steigėjai buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviai. Ši draugija taip pat rūpinosi kurčiųjų mokymu. Jos pastangomis 1938 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Muravos g. 34 , pradėjo darbą Kurčių-nebylių institutas. Instituto vedėju  buvo paskirtas Jonas Vajėga, o pirmąja mokytoja tapo Stefanija Paukštytė.

1940 m. abi mokyklos sujungiamos ir atidaromas Kurčių – nebylių institutas suremontuotame Marvos dvare. 1940 m. lapkričio 17 d. įvyko iškilmingas naujos mokyklos atidarymas. 1940-1941 mokslo metais mokykloje buvo 8 klasės. Jose mokėsi 97 mokiniai. Su mokiniais pasišventusiai dirbo seserys vienuolės: Leonija Marija Morkūnaitė, Arkadija Elena Cigasaitė, Elena Pija Žvikaitė, Teofilė Šopytė, mokytojai: M. Striupavičiūtė, P. Petronytė, Vyt. Dubininkas, J. Sendžikas (viso 14 mokytojų ir auklėtojų). 1940 m. gruodžio 19 d. institutas buvo pavadintas Kauno kurčių-nebylių mokykla.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo II-as Pasaulinis karas. Mokykla Marvoje buvo prie pat Nemuno ir prie pagrindinio kelio, kuriuo iš Vakarų traukė vokiečių armija. 1941 m. vokiečių kariuomenės vadovybės raštu siūloma mokyklai iš Marvos išsikelti į kitas patalpas, nes čia numatyta įrengti vokiečių komisaro vasaros rezidenciją. Mokyklai buvo atiduoti du namai Vilijampolėje, Panerių g. 47 ir Panerių g. 55. Dėl maisto stokos ir persikraustymo į kitas patalpas mokslo metai buvo baigti kovo 23 d. Balandžio, gegužės ir birželio mėn. vyko gautų patalpų remontas. Visos mokyklos privalėjo pačios pasirūpinti kuru. Buvo įvesta darbo prievolė. Visiems mūsų mokyklos darbuotojams 1942 m. vasarą teko kirsti medžius Zapyškio miškuose.

1942-1943 mokslo metais mokykla buvo Panerių g. 47. Buvo atskiros klasės berniukams ir mergaitėms.

1943 m. balandžio 1 d. mokykla vėl buvo pavadinta Kurčių – Nebylių institutu.

1943 m. rugpjūčio mėn. vokiečiai užėmė mokyklos pastatą ir mokyklą uždarė. Rugsėjo mėn. grąžino tik II aukštą. I aukšte įsikūrė geto policija. Tik direktoriaus Jono Vajėgos pastangų dėka mokslas tęsėsi toliau. Pasibaigus mokslo metams mokiniai išvyko į namus, o našlaičiai – į Gelgaudiškio vaikų namus. Artėjo frontas. Direktorius Jonas Vajėga ir mokytojas Jonas Vaičenonis su 10 našlaičių pasitraukė į mišką ir ten pačių įrengtose slėptuvėse apsigyveno. Frontas sustojo per pusantro kilometro nuo slėptuvių. Tokiose pavojingose sąlygose išgyveno 70 dienų.

1944 m. sausio mėn. mokyklai vėl reikėjo keltis į kitas patalpas. Mokyklai paskirtas namas Panerių g. 23. Tai buvo medinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Dar buvo gautas vieno aukšto namukas Panerių/Ariogalos gatvių kampe, mažas sargo namelis kieme ir didelė daržinė su tvartu. Truputį vėliau gautas dar vienas namas Ariogalos g. 30, kuriame įrengtas bendrabutis.

Taigi Kauno kurčiųjų internatinė mokykla – vienintelė kurčiųjų ugdymo įstaiga Lietuvoje, nors ir trikdoma nepriteklių, veikė ir vokiečių okupacijos metais.

1945 m. pradžioje mokykla pertvarkyta į nepilną vidurinę internatinę mokyklą ir pavadinta Kauno kurčiųjų mokykla – internatu.

1945 – 1946 m. mokyklos „valdos” buvo Panerių g. 21, 23, 25, Ariogalos g. 28, 30, Linkuvos ir Mažvydo g., namelis netoli Pažaislio ir 8 – 9 ha pagalbinis ūkis Vieškūnuose.

1948-1949 mokslo metais mokykloje jau mokėsi 130 mokini.

1952-1953 mokslo metais į Kauno kurčiųjų mokyklą-internatą, buvusią Panerių gatvėje, visi mokiniai nesutilpo, todėl dvi klasės perkeliamos į Pažaislį, kuriame vienuolės buvo įkūrusios pradinę mokyklą.

Iki 1953 metų nebuvo diferencijuoto mokymo ir vėliau apkurtę ir neprigirdintys vaikai buvo mokomi kartu su kurčiaisiais.

1953 m. rudenį Kauno kurčiųjų mokykloje – internate buvo sukomplektuota pirmoji Lietuvoje neprigirdinčiųjų klasė.

1955 m. Žaliakalnyje, Uosio gatvėje išskiriamas sklypas naujam mokyklos – internato pastatui. 1956 m. pradėta statyti nauja mokykla kurtiesiems.

1960 kovo 5 d. buvo pastatyta nauja mokykla ir pavadinta Kauno prigirdinčiųjų mokykla – internatu.

Pakito mokyklos profilis: kurčiųjų mokykla tapo neprigirdinčiųjų, keitėsi mokymo turinys. Didelis dėmesys buvo skiriamas metodiniam darbui, gerosios darbo patirties sklaidai, dalykinės kvalifikacijos kėlimui.

Tuo metu garsą stiprinančios aparatūros klasėse nebuvo, todėl pamokoms buvo labai reikalingas vaizdumas, taisyklinga tartis. Nebuvo vadovėlių. Juos ėmėsi kurti direktoriaus pavaduotoja Albina Sirgedienė, direktorius Kostas Butautas. Jų sukurti vadovėliai yra mokyklos muziejuje.

2005 m. rugpjūčio mėn. 10 dieną Kauno neprigirdinčiųjų internatinės mokyklos pavadinimas pakeistas į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.

2007 m. Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pavadinimas buvo pakeistas į Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.

2010 m. Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pavadinimas vėl pakeistas į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.

2012 m. rugsėjo 1 d. prie Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro prijungiamas Kauno kurčių ir neprigirdinčių vaikų reabilitacijos ir ugdymo centras ,,Lingua“

2024 metų rugsėjo 1 dieną  Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras reorganizuojamas ir  prijungiamas prie Kauno Prano Daunio ugdymo centro. Nuo šiol pavadinimas keičiamas į Prano Daunio ugdymo centrą. Centrui vadovauja direktorė Raimonda Juknevičienė.

Daug kas keitėsi: mokiniai, mokytojai ir auklėtojai, vadovai, mokyklos pavadinimas, ugdymo proceso organizavimo ypatumai, tačiau išliko pagrindinės šios mokyklos darbuotojų bendruomenės bruožas – nuoširdus ir kantrus darbas vardan sutrikusios klausos vaikų geresnės ateities. Per 85 (1939-2024) savo gyvenimo metus mokykla išleido į gyvenimą virš 800 kurčių ir neprigirdinčių jaunuolių.

Kaip keitėsi mokyklos pavadinimas:

1939-1940    Kurčių-Nebylių institutas

1940-1943    Kauno kurčių-Nebylių mokykla

1943-1945    Kurčių-Nebylių institutas

1945-1960    Kauno kurčiųjų mokykla-internatas

1960-1991    Kauno prigirdinčiųjų mokykla-internatas

1991-1997    Kauno neprigirdinčiųjų mokykla-internatas

1997-2005    Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla

2005-2007    Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

2007-2010    Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

2010-2024    Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Nuo  2024     Kauno Prano Daunio ugdymo centras

Direktoriai:

Jonas Vajėga (17 metų) 1940-1956

Kostas Butautas (9 metai) 1957-1966

Bronė Kondratavičiūtė (16 metų) 1966-1982

Mariana Baublienė (3 metai) 1982-1985

Algirdas Raustys (17 metų) 1985-2002

Laimutė Gervinskienė (20 metų) 2002 – 2022

Raimonda Juknevičienė 2022– iki dabar

20 metų ir daugiau mokykloje išdirbę darbuotojai:

	Priimtas	Atleistas	Stažas
Genovaitė Mickuvienė	1945	1996	51
Joana Blaškevičiūtė	1951	2000	49
Vytautas Janauskas	1953	1996	43
Janina Radišauskienė	1953	1991	38
Joana Tuskevičienė	1954	2000	46
Antanas Lukošiūnas	1956	1993	37
Nijolė Krikščiūnienė	1956	2002	46
Bronius Petkevičius	1957	1988	31
Danutė G. Stankevičienė (Kontrimaitė)	1960	2006	46
Antanas Adomavičius	1960	2000	40
Zofija Norvaišienė	1960	2000	40
Onutė Galaunienė	1966	2001	37
Angelina Beinorytė	1969	2005	36
Jevdokija Stepanova	1971	2004	33
Vanda Miliuvienė	1972	2012	40
Pelagėja Aleknavičienė	1972	1999	27
Janina Švedienė	1973	2006	33
Nijolė Bružienė	1974	2008	34
Petronė Antosė Vaitkevičienė	1976	2007	31
Margarita Vižlenskienė	1976	2006	30
Aldona Jarmulkienė	1980	2024	44
Elena Čičinskaitė	1977	2013	36
Birutė Šimkienė	1979	2012	33
Ričardas Briedis	1980	2007	27
Vincas V. Tamošiūnas	1981	2013	32
Aldona Pilipavičienė	1981	2024	43
Elytė Elertienė	1983	2006	23
Regina Griciuvienė	1983	2019	36
Loreta Morkevičienė	1984	2005	21
Gražina Vaitkevičienė	1985	2005	20
Birutė Šicienė	1985	2011	26
Irmunda Adomavičienė	1986	2013	27
Audronė Brazienė	1987	2018	31
Janina Vaičekauskienė	1987	2009	22
Loreta Martišiūtė	1987
Dalia Šarkienė	1988/ 2017	2015/ 2021	31
Genovaitė Barkauskienė	1990	2012	22
Vida Sinkevičienė	1990	2012	22
Genovaitė Kuncaitienė	1991	2011	20
Aldona šeštakauskienė	1991	2016	25
Laimutė Gervinskienė	1991	2022	31
Violeta Pužienė	1993
Gintarė Slavinskienė	1993	2015	22
Vytautas Valiauga	1993	2021	28
Valentina Bajarskienė	1994	2024	30
Jolanta Bartkutė	1995
Rasa Jankevičienė	1995
Renata Bastytė	1996
Virginija Voznikienė	1996
Aušrinė Egidija Dabrilienė	1996	2016	20
Eglė Neringa Marcinkevičienė	1997
Vida Olbergienė	1997
Irena Launikaitienė	1999
Vilma Narkevičienė	1999
Aušra Brejerienė	2002