Pasaka – tai puikus kūrybos menas. Jos turi įtakos visapusiškam vaiko ugdymui, todėl labai svarbu, kad vaikai su jomis susipažintų kuo ankščiau. Pasakos lavina vaizduotę, smalsumą, plėtoja intelektą; ugdo kalbą, plečiasi vaikų žodynas, užsimezga dialogo pagrindai; pasakos padeda mažiesiems suprasti save ir kitus, pajusti ne tik savo, bet ir kitų norus bei emocijas.
Nuolatinėje skubėjimo, kasdieninių darbų rutinoje gyvenantys tėvai vis rečiau atranda laiko knygelių, pasakų skaitymui drauge su vaikais. Siekdami pradžiuginti mažuosius, o kartu ugdyti jų kalbą, pradinių klasių mokiniams organizavome integruotą kalbos ugdymo savaitę „Seku seku pasaką…“.
Į veiklų organizavimą noriai įsijungė tarties, pradinių klasių mokytojos ir auklėtojos, bibliotekininkė. Visą savaitę vaikai skaitė įvairias pasakas, jas aptarė, iliustravo, inscenizavo, rengė perskaitytų pasakų pristatymus draugams. Parengiamoji klasė pristatė pasaką „Vilkas ir siuvėjas”, 1-2 klasė „ Raudonkepuraitė”, 3 klasė „Vilkas ir septyni ožiukai”, o 4 klasės mokiniai – „Vėjo teismas”. Smagu buvo ne tik klausytis draugų sekamų pasakų, bet ir išmokti naujų žodžių. Mažylių galvelėse kūrėsi tikras pasakų pasaulis. Pasakos mokė tikėti, svajoti, būti geriems, padėti, žinoti, jog už kiekvieną gerą darbą būtinai bus atlyginta.
Integruotos savaitės metu vaikai ne tik mokėsi, bet ir keliavo. Kartu su savo mokytojomis svečiavosi pas pasakų veikėjus Kauno valstybiniame lėlių teatre.
Perskaitytas pasakas prisiminti, įsidėmėti jų pavadinimus, o drauge ir pasivaržyti tarpusavyje mažieji galėjo Knygų klubo užsiėmimo metu vykusioje viktorinoje „Iš kokios aš pasakos?“.
Džiugu, kad vaikai ne tik įdomiai praleido laiką skaitydami pasakas, bet lavino savo kalbą, atmintį, turėjo galimybę skeistis savo kūrybiniams gebėjimams bei mokytis.
Informaciją pateikė auklėtoja Dalia Bakanienė