Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras vykdo pradinio, pagrindinio bei individualizuotas ugdymo programas. Pradinį išsilavinimą mokiniai įgyja per penkis metus (parengiamojoje-4 klasėse). Papildomi ugdymo metai skiriami mokinių žodyno plėtotei ir lietuvių kalbos ugdymui.
Centre ugdymas vyksta pagal Bendrąsias programas, atsižvelgiant į klausos sutrikimo specifiką. Bendrojo ugdymo programos pritaikomos arba individualizuojamos, atsižvelgiant į mokinių klausos sutrikimo specifiką ir kalbos išsivystymo lygį, sutrikimų pobūdį, vadovaujantis PPT išvadomis ir rekomendacijomis. Individualiai, pogrupiais bei grupėms vedamos specialiosios tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo pratybos.
Vaikai, turintys klausos sutrikimą, dažnai turi ir ribotus kalbinius gebėjimus. Klausos ir kalbos sutrikimai sudaro socialinės izoliacijos sąlygas, riboja dalyvavimą įvairiose veiklose su girdinčiaisiais. Todėl vienas iš reikšmingiausių vaikų/mokinių su sutrikusia klausa ugdymo uždavinių – komunikavimo kompetencijos plėtojimas. Komunikavimo kompetencija – tai žodinės, vaizdinės, simbolinės, ženklinės informacijos priėmimas ir perdavimas žodžiais, gestais, simboliais, vaizdais. Ji pasireiškia mokėjimu bendrauti, išklausyti ir suprasti kitus žmones, pačiam valdyti žodinius ir nežodinius (ženklų, piešinių, gestų, muzikos garsų ir kt.) informacijos perteikimo būdus. Komunikavimo kompetencija – suprasti ir būti suprastam.
Mokiniai, turintys klausos sutrikimų, mokomi ir šių specifinių dalykų – lietuvių gestų kalbos, dalykinės- praktinės veiklos, muzikos ritmikos, sakytinės kalbos. Kurtieji ir neprigirdintieji mokomi vienos užsienio kalbos (anglų k.) nuo 5 klasės. Mokymo kalbos – lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba.
Baigus pagrindinio ugdymo programą mokiniui išduodamas pagrindinio ugdymo išsilavinimo pažymėjimas. Apie 80 proc. baigusių mokyklą mokinių toliau tęsia mokslą profesinėse mokyklose ar siekia vidurinio išsilavinimo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre.
